MB123

Mercedes-Benz 123: užtikrintas pranašumas

 Mercedes-Benz Cars pranešimas
(laisvas vertimas į lietuvių kalbą)

2009 m. sausio 13 d., Štutgartas, Vokietija

* Pirmojo Mercedes-Benz universalo debiutas 1977-aisiais,
* Coupe su dyzeliniu varikliu,
* Alternatyvių energijos rūšių bandymai.

1976 metų sausį Mercedes-Benz pristatė 123-iosios serijos sedaną. Kai šis modelis pasirodė scenoje, niekas neabejojo jį esant geriausiu savo klasėje. Klasikinės kėbulo linijos pabrėžė 114 ir 115 serijų pirmtako tradicijas, tačiau kartu suteikė naująjam modeliui modernios elegancijos, energingą, bet kilnią išvaizdą ir natūralų pranašumo jausmą. Tai nebuvo revoliucinis reveransas publikai, o visiškai brandus aukštesniosios vidurinės klasės automobilis, kuriame naujausios technologijos ir patikrinti inžinieriniai sprendimai derėjo su markės vertybėmis. Kaip ir tikėtasi, šį modelį vienodai šiltai sutiko tiek ekspertai, tiek pirkėjai.

Daugeliu požiūrių W123 žvelgė į ateitį: techniškai su daugybe inovacijų saugos srityje ir estetiškai su naujosios S klasės (W116) bei SL (R/C107) rodsterio išvaizdai būdingais akcentais, pvz. horizontaliais priekiniais žibintais, kurie skyrėsi nuo klasikinių vertikalių pirmtako žibintų. W123 pakerėjo aukščiausius standartus atitinkančia surinkimo kokybe, funkcionalumu, o ypač – plačiu kėbulo tipų bei variklių pasirinkimu. Nuo 1977 metų seriją papildė pirmasis serijinis Mercedes-Benz universalas.

Saugumas ir komfortas

Puikus saugumas, pagerintas komfortas ir lengvesnis aptarnavimas: šiuos tikslus užsibrėžė Mercedes-Benz konstruktoriai, kai 1968 metais buvo kuriama naujosios serijos techninė užduotis. Praėjus beveik aštuoniems metams tapo akivaizdu, kad specialistai iš Štutgarto juos įtikinamai realizavo. Itin aukštas saugos lygis ir brandi konstrukcija užtikrino šiam modeliui žiniasklaidos bei pirkėjų dėmesį nuo pat premjeros.

Techninės užduoties sąvadas tapo pagrindu būsimojo vidurinės klasės modelio kūrimui. Vėlesniais metais nuosekliai pademonstruoti eskizai parodė, koks didelis buvo naujojo Mercedes-Benz dizaino variantų pasirinkimas: pradedant bandymais atsargiai atnaujinti esamą modelį ir baigiant futuristinėmis vizijomis su aštriomis linijomis, nuolydžiu stogu, statmenu galiniu langu ir masyviomis guminėmis kėbulo apdailomis. Vistik drąsiausi dizaino variantai liko atsargoje. 1973 metais jau buvo žinoma daugumos W123 detalių išvaizda, 1974-aisiais pasirodė pirmieji prototipai, o tų pačių metų vasarą prasidėjo saugumo bandymai.

Kurdami naująjį modelį, konstruktoriai ypatingai akcentavo aukštą vairuotojo ir keleivių saugumo lygį. Tai tapo itin aktualu dėl aštuntąjame dešimtmetyje įsigaliojusių naujų reikalavimų. 1976 metų sausio 1-ąją Vokietijoje tapo privaloma segtis saugos diržus vairuotojui ir priekyje sėdinčiam keleiviui. Laikydamiesi šios tendencijos, automobilių kūrėjai sutelkė dėmesį į naujų saugos sistemų ir salono sprendimus, siekdami sumažinanti galimus sužalojimus. Inžinieriai taip pat svarstė integruotų saugos pagalvių sumontavimo galimybę, kurios 1982 metais buvo pasiūlytos 123-osios serijos pirkėjams kaip papildoma įranga.

1975-ieji: puiki premjera

Prieš pradedant serijinę gamybą buvo puikus pasirengimas. Pirmiausiai Mercedes-Benz paleido taip vadinamąją "pilotinę" gamybos liniją. Prie šio konvejerio, aprūpinto tokia pat įranga kaip būsimoji gamykla, darbininkai mokėsi surinkinėti W123. Iš viso 1975 metų vasarą pagaminta 16 automobilių.

Skrupulingas pasiruošimas atsipirko, nes naujasis modelis susilaukė griausmingos publikos reakcijos. Visas pirmųjų metų tiražas buvo parduotas iškart po W123 pristatymo, о 1976-aisiais už jau panaudotą automobilį dažniausiai buvo prašoma tokios pačios kainos, kaip už naują. Kadangi laukti tekdavo ilgai, o taip pat dėl kitų priežasčių, lygiagrečiai su naujuoju modeliu Mercedes-Benz ištisus metus gamino jo pirmtaką "Strich 8". Ypatingai tokį sprendimą įtakojo taksi vairuotojai, kurie yra svarbūs vidurinio segmento klientai.

Inovacijos ir patikrintos technologijos

Techniniu požiūriu 123-ioji serija buvo iš esmės nauja konstrukcija, bet sukurta kartu su savo pirmtaku (114/115 serijos) ir 1972-ųjų S klase (W116). Iš "Strich 8" naujasis modelis perėmė variklius, išskyrus naują 2,5 ltr. darbo tūrio šešių cilindrų agregatą Mercedes-Benz 250 variantui (M123). Iš S klasės panaudota priekinė pakaba su dvigubomis svirtimis, kurioje vairo traukės išlikdavo lygiagrečios padangų ir kelio kontakto plokštumai. Šie nustatymai garantavo, kad stabdant ratai nebus išvirtę į vidų arba į išorę. Tokia pakabos konstrukcija leido atsisakyti rėmo, naudoto nuo "Ponton" laikų, kuris apjungė variklį, greičių dėžę ir priekinę pakabą į vieną mazgą. Galinės W123 pakabos konstrukcija su išilginėmis svyruojančiomis svirtimis puikiai pasirodė 114/115 serijoje.

Užtikrinant vairuotojo ir keleivių saugumą panaudota dar labiau sustiprintos kabinos ir didelių deformacinių zonų kombinacija: priekinė ir galinė automobilio dalys sukurtos taip, kad susidūrimo metu kontoliuojamos deformacijos sunaudotų juntamai daugiau energijos negu senesnės konstrukcijos. Vidurinė kėbulo dalis, taip vadinamoji saugos kapsulė, užpatentuota 1951 metais, tapo dar standesnė dėl sustiprintos stogo sekcijos ir šešių statramsčių. Stipresni durų skersiniai taip pat garantavo geresnę apsaugą susidūrimo atveju.

123-iosios serijos vairo kolonėlė optimizuota atsižvelgiant į vairuotojo saugumo reikalavimus: sugniuždomas velenas jungė vairo ratą su vairo pavara. Susidūrimo atveju šis velenas galėjo sulinkti įvairomis kryptimis ir taip leisdavo išvengti vairo kolonėlės patekimo į saloną. Šį sprendimą bei tvirtą kabiną su deformacinėmis zonomis jos išorėje išrado pasyviosios automobilių saugos pionierius, Mercedes-Benz inžinierius Bela Barenis (Béla Barényi). Saugi vairo kolonėlė, užpatentuota 1963 metais, 123-iojoje serijoje debiutavo kaip išbaigta sistema.

1976-ieji: naujos išvaizdos vidurinė klasė

Kai 1976 metais Mercedes-Benz išleido į rinką naują vidurinės klasės sedaną, visa Štutgarto gamintojo modelių karta tapo atpažįstama iš pirmo žvilgsnio. Kaip ir 116-osios serijos S klasė bei 107-osios serijos SL klasė, vietoje ankstesniųjų vertikalių priekinių žibintų 123-ioji serija turėjo horizontalius. Didžioji modelių dalis apšviesdavo kelią dviem poromis apvalių žibintų už stačiakampių stiklų. Taigi 1976-aisiais pademonstruota pirmoji užuomina į "keturakių" 1995-ųjų ir 2002-ųjų metų E klasės modelių (210-oji ir 211-oji serijos) dizainą. Tik brangiausios versijos 280 ir 280 E debiutavo su stačiakampiais halogeniniais plačiajuočiais žibintais. 1982 metais atnaujinus dizainą, šie žibintai pradėti naudoti visose versijose ir su visais kėbulo variantais.

Sedano, nuo kurio kilo kiti kėbulo variantai, linijos 1976-aisiais sužavėjo naujausiais elementais bei nusistovėjusia koncepcija: dizaino eskizai, sukurti konstravimo metu, pateikė atrankai daugybę variantų, tačiau nei dideli galiniai spoileriai, nei "fastback" tipo kėbulas nenužengė toliau braižymo lentos. Išlaikant Mercedes-Benz tradicijas, premjeros metu W123 buvo pristatytas ne tik kaip sedanas, tačiau ir kaip važiuoklė. Panaudodami šią važiuoklę Binz iš Lorcho (Lorch) ir Miesen iš Bonos (Bonn) gamino medicininės pagalbos automobilius, o Pollmann iš Brėmeno (Bremen), Rappold iš Viulfrato (Wülfrath), Stolle iš Hanoverio (Hanover) ir Welsch iš Majeno (Mayen) – katafalkus. Važiuoklei su 2'800 mm ratų baze suteiktas F123 kodas ir ji naudota 240 D bei 230 modelių gamyboje. Važiuoklė su 3'430 mm ratų baze (VF123) tapo pagrindu 240 D, 300 D ir 250 modeliams.

Keturi ar šeši cilindrai?

W123 kūrėjai taip pat pasitikėjo patikrintomis variklių technologijomis. Iki premjeros buvo sukurtas tik vienas naujas 2,5 ltr. darbo tūrio šešių cilindrų M123 (129 AG), skirtas 250 modeliui. Kiti aštuoni varikliai, naudoti pirmaisiais metais, varė ir "Strich 8": keturių cilindrų М115 montuoti į 200 (94 AG) ir 230 (109 AG), o galingiausi 280 (156 AG) ir 280 E (177 AG) modeliai komplektuoti šešių cilindrų M110 (atitinkamai su karbiuratoriumi ir įpurškimo sistema). Dyzeliniai 200 D (55 AG), 220 D (60 AG) ir 240 D (65 AG) turėjo keturių cilindrų ОМ615 variklius, tuo tarpu 300 D (80 AG) buvo varomas penkiacilindriu OM617.

1978 metų pradžioje Mercedes-Benz iš pagrindų peržiūrėjo variklių gamą. Pristačius naujus variklius, naudotus iki pat 123-iosios serijos gamybos pabaigos, padidėjo atskirų modelių galia. Mercedes-Benz 200 naują M102 variklį (109 AG) gavo 1980-aisiais. Šis variklis, tik su įpurškimu, taip pat pritaikytas 230 Е modeliui (136 AG). Naujas puikus penkių cilindrų dyzelinis OM617 su turbina (125 AG) panaudotas 1981 metais debiutavusiame 300 D Turbodiesel. Nors Jungtinėse Valstijose su šiuo turbininiu dyzeliniu agregatu buvo galima nusipirkti bet kokį kėbulą turinčią mašiną, Vokietijoje pardavinėjo tik 300 TD Turbodiesel universalą.